Suskinsim kvapniausią puokštę žolynėlių. Žolinė
Rugpjūčio 14 dieną Panevėžio lopšelio-darželio ,,Vaivorykštė“ ugdytiniai nuo pat ryto rinko kieme rastus įvairius žolynus. Iš jų grupėse ir kieme darė paveikslus ir mažas puokštes.
Mokytojos vaikučiams priminė Žolinės šventės papročius ir tradicijas.
Paskutinę vasaros šventę – Žolinę Lietuva švenčia kasmet. Nedarbo diena ji tapo nuo 2000 metų. Krikščionybėje ši šventė dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmėmis. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai.
Žolinės šventimo tradicija perėmė kai kuriuos žemės deivės Žemynos kulto papročius. Į bažnyčią nešamos šventinti lauko ir darželio gėlių puokštės. Tai siejama su sena legenda, kad mirusios ir į dangų paimtos Švč. Mergelės Marijos karste žmonės radę gėlių.
Pašventintos puokštės būdavo laikomos garbingiausioje vietoje greta šventųjų paveikslų. Jomis būdavo smilkomi namai žaibuojant, žmonės arba gyvuliai – jiems susirgus. Susitikę giminės ir kaimynai pagal seną tradiciją vaišinasi. Trumpai tariant Žolinė yra padėkos už derlių šventė, o dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai.
Darydami darbelius, bėgiodami po žydinčią pievą ir rinkdami augalus, vaikai patyrė atradimo džiaugsmą, suteikusį jiems daug džiugių emocijų. Vaikai susipažino su augalų spalvomis ir kvapais, jų įvairove. Tokia turininga ir prasminga diena padėjo vaikams įsijausti į lietuviškos šventės tradicijas, o sukurti darbeliai džiugins tėvelius ir įstaigos darbuotojus.
IU mokytojos V. Pupeikienė, J. Bučiūnaitė
