Savanorės mokosi Lietuvių kalbos
Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba, tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausiai ir sunkiausiai išmokstamų pasaulyje. Ir tai tiesa. Lietuvių kalba- seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba. Ar tikrai yra tokia sudėtinga, kad jos negalima išmokti? Tai paneigti bando lopšelio- darželio savanorės Ani ir Anna, kurios pagal Europos savanorystės programą savanoriauja ikimokyklinėje įstaigoje.
Viskas prasideda nuo žodžio „labas“. Pirmasis žodis nėra tik fonetiškai sunkiai skambantis žodis savanorėms,- jos pasisveikina, atsako savo kalba. Vėliau- nuo klausimų, „koks tavo vardas?“, „iš kur esi?“ ir pan., bandoma perprasti gramatiką, kirčiavimą. Svarbiausia mokymosi motyvacija, nes kartu su kalbos mokymusi suteikiama adaptacijai, socializacijai naudingų žinių bei įgūdžių. Per kalbą galima pasakyti, kas yra šalis, kurioje tam tikrą laiką praleis savanorės. Norėdamos būti miesto arba visuomenės dalimi stengiasi išmokti kalbėti vietos kalba, lankytis renginiuose ir bendrauti.
Logopedė metodininkė Inga Budrytė
